Lapų tapų krūva batų

Ant blizgančio stalo-
Zuikutis!
Nei šoka, nei bėga, nei guli,
Nei sėdi, nei klausos, nei žiūri.
Nei rimtas, nei linksmas,
Nei pasipūtęs.
Po truputį blanksta,
Išnyksta…
Čia vėl pasirodo.
Nei juokias, nei pyksta.
Paglostyt norėjau-
Kailiuko švelnumo
Visai nepajuto manoji ranka!
Palaukiau minutę –
Pradingo saulutė,
Ant blizgančio stalo
Nebėra zuikučio!
Tik liko jo vietoj
Vietelė šilta!..

Reklama

Saulės pavasaris baigias

Kas rytą stiebiamės į saulę,
norėdami nors spindulį paliest.
Apdovanos ir šiluma, ir meile,
ir kelią mums suskubs nušviest.

Paliesim saulės šiltą lanką –
ir dalgis maldą sukalbės.
Be nerimo ištiesim ranką –
jauni daigai ryte žydės.