Vakaro sutemos

Nyksta sutemos… Vakaro sutemos…
Traukias vėjai, paklydę, pikti.
Ateinu iš bedugnės, kur supas
Nuodėminga manoji širdis.

Ateinu, nors ir keista be galo,
Nors į langus barbena lietus.
Jis, lyg manąją lemtį atspėjęs,
Verkia tartum beribis dangus…

Neužmiršk: tik prie židinio meilės
Nuodėminga širdis suliepsnos,
Ir išnykusios vakaro sutemos
Mano dainą tau tyliai kartos.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s