Tėti aš myliu tave

Brangiausiam tėčiui

Tėtuk, ar pameni, kaip vedei mane Tu už rankytės?
Buvo tada ranka tokia mažytė…
Nors nedidelė dar ir dabar.

Tėti, mano , tėti,
Man taip gera, kad Tu šalia,
Nes Tu išmokei tikėti,
Ta meilės ir vienybės galia.

Priimk iš mano rankų
Mažą gėlytę,
Meilę iš širdies gilumų,
Ir žodžius, iš lūpų siaurų.

Priimk veide šviečiančią šypseną,
Paskirtą Tau,
Tau ir mamytei,
Kad nusišypsotumėte
Ir man.

Meilė beribė,
Žodžiai šilti,
Ačiū, Tau, tėti,
Kad čia Tu esi.

Kotryna 2008

Mama aš myliu tave

Kai tik prisimenu vaikystę savo,
Man motina visad iškyla prieš akis.
Štai išbučiuos, kaip kadais bučiavo,
Paglamonės ir žodį šiltą pasakys…

Mama…nerasime žmogaus pasauly,
Kuris netrokštų meilės jos ir šilumos.
Kaip neatskirt pavasario nuo saulės,
Taip neatskirt vaikystės nuo mamos.

Lapų tapų krūva batų

Ant blizgančio stalo-
Zuikutis!
Nei šoka, nei bėga, nei guli,
Nei sėdi, nei klausos, nei žiūri.
Nei rimtas, nei linksmas,
Nei pasipūtęs.
Po truputį blanksta,
Išnyksta…
Čia vėl pasirodo.
Nei juokias, nei pyksta.
Paglostyt norėjau-
Kailiuko švelnumo
Visai nepajuto manoji ranka!
Palaukiau minutę –
Pradingo saulutė,
Ant blizgančio stalo
Nebėra zuikučio!
Tik liko jo vietoj
Vietelė šilta!..

Vakaro sutemos

Nyksta sutemos… Vakaro sutemos…
Traukias vėjai, paklydę, pikti.
Ateinu iš bedugnės, kur supas
Nuodėminga manoji širdis.

Ateinu, nors ir keista be galo,
Nors į langus barbena lietus.
Jis, lyg manąją lemtį atspėjęs,
Verkia tartum beribis dangus…

Neužmiršk: tik prie židinio meilės
Nuodėminga širdis suliepsnos,
Ir išnykusios vakaro sutemos
Mano dainą tau tyliai kartos.

Verkia kiškis – lūpa plyšus

Nėr čia ko nėr čia ko. Visko buvo visko bus. Nesvajok apie namus. Rytą kėlęs, neik į kiemą. Verskis šonan griūk į pievą. Karšta saulė nosį kaso, tavo vaikai valgyt prašo. Koją niežti, petį gelia, ritas zujkis per kalvelę. Ropių laukas prieš akis, slibinai visus suris.  Nėr čia ko nėr čia ko. Visko buvo visko bus. Nesvajok apie namus. Rytą kėlęs, neik į kiemą. Verskis šonan griūk į pievą. Karšta saulė nosį kaso, tavo vaikai valgyt prašo. Koją niežti, petį gelia, ritas zujkis per kalvelę. Ropių laukas prieš akis, slibinai visus suris. Nėr čia ko nėr čia ko. Visko buvo visko bus. Nesvajok apie namus. Rytą kėlęs, neik į kiemą. Verskis šonan griūk į pievą. Karšta saulė nosį kaso, tavo vaikai valgyt prašo. Koją niežti, petį gelia, ritas zujkis per kalvelę. Ropių laukas prieš akis, slibinai visus suris. Nėr čia ko nėr čia ko. Visko buvo visko bus. Nesvajok apie namus. Rytą kėlęs, neik į kiemą. Verskis šonan griūk į pievą. Karšta saulė nosį kaso, tavo vaikai valgyt prašo. Koją niežti, petį gelia, ritas zujkis per kalvelę. Ropių laukas prieš akis, slibinai visus suris. Nėr čia ko nėr čia ko. Visko buvo visko bus. Nesvajok apie namus. Rytą kėlęs, neik į kiemą. Verskis šonan griūk į pievą. Karšta saulė nosį kaso, tavo vaikai valgyt prašo. Koją niežti, petį gelia, ritas zujkis per kalvelę. Ropių laukas prieš akis, slibinai visus suris.